spirinėti

spirinė́ti, -ė́ja, -ė́jo žr. spirenti: 1. Rėkia, net spirinėja An. 2. NdŽ Spirinėdamas vietoje, dar mėgino pagiedoti Sauliukas Vaižg. Žiūrėsme, ar ilgai spirinė́si, kai gausi diržu Ds. Šuva int šalčio net spirinė́ja Dbk. A, tokia spirgėlė, tik spirinė́ja ir spirinė́ja Ds. 3. Š, NdŽ, Svn, An, Krns, Sld žr. spirenti 5: Kogi čia spirinė́ji – neprapuls Sdk. Kad tik pradedi su juo žmoniškai kalbėt, tai jis tuoj spirinė́ja Žb. Tik spirinė́ja spirinė́ja, kad suskubtų traukinin Tr. Spirinė́ja, kaip ir kažno kur nulėks Ukm. Spirinė́ja kaip uodegon kirptas Ds. Ko čia spirinėji kaip avelė?! Žmt. Ko čia spirinėji kaip indygtas?! Sv. \ spirinėti; paspirinėti